A dalis
Laba diena, mano vardas Arūnas, o vardas gestas toks (parodo). Pamenu nemažai istorijų ir faktų, susijusių su gestų kalba.
Mokiausi dabartiniame Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Tais laikais negalėjome nevaržomai bendrauti gestų kalba. Už kalbėjimą gestų kalba netgi būdavome fiziškai baudžiami. Pamokose sėdėdavome puslankiu. Klausimai būdavo užduodami žodžiu, tad į juos atsakydavome taip pat balsu. Jokios komunikacijos gestų kalba pamokose nebuvo. Netgi per pertraukas koridoriuje buvo draudžiama kalbėtis gestais! Tarpusavyje kalbėdavomės gestų kalba paslapčia. Valgykloje šiek tiek vartodavome gestų kalbą, bet tik temoms, susijusiomis su maistu. Miegamuosiuose galėdavome atsipalaiduoti ir paplepėti gestais. Laikai pasikeitė ir draudimas kalbėti gestų kalba buvo panaikintas ir, man bebaigiant 12-tą klasę, gestų kalba kalbėdavomės gana laisvai. Ta laiko atkarpa, kuomet negalėjome to daryti, iš tiesų buvo klaiki.
Baigęs mokyklą įsidarbinau įmonėje ,,Vilniaus baldai‘‘. Susirasti darbą, pasinaudojusi pažintimis, padėjo mama. Kurtieji stebėjosi, kaip man tai pavyko, mat savarankiškai įsidarbinti buvo neįmanoma. Visiems kas nors padėdavo. Paprastai kurtieji, baigę mokyklą, amatą įgydavo profesinėje (,,Amatų‘‘) mokykloje. Įgiję išslavinimą buvo įdarbinami kurčiųjų kombinate. Nagingesni, auksarankiai kurtieji būdavo pastebimi dar profesinėje mokykloje ir su mokytojų pagalba buvo įdarbinami kitose įmonėse. Dabar viskas pasikeitę. Baigę mokyklą kurtieji nebėra priversti dirbti kurčiųjų kombinate ar gyventi bendrabutyje, jie patys gali rinktis, ką veikti gyvenime, gali įsigyti savo būstą. Viskas iš tiesų labai pasikeitę.
Kalbant apie gestų kalbos vertėjus, SSRS laikais niekas apie tokius nežinojo. ,,Kultūros namuose‘‘ buvo gestų kalbos vertėjas, tačiau jos pareigybė nebuvo taip įvardinta. Taip pat fabrikuose buvo paskirti vertėjai, kuriems atlyginimas buvo mokamas iš įmonės biudžeto. Įdomus faktas: kai dirbau ,,Vilniaus baldų‘‘ įmonėje, šalimais veikusioje Panevėžio įmonėje ,,Vinis‘‘, gaminusioje ekranus televizoriams, buvo gestų kalbos vertėjas. Per pertraukas pėdindavau ten, jeigu reikėdavo kam paskambinti, ar užsiregistruoti pas gydytoją. Šioje įmonėje buvo vertėjas todėl, kad joje dirbo daugiau kurčiųjų. Atlyginimą jam mokėjo pati įmonė. Dabar situacija visiškai kitokia.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aš vis dar dirbau baldų gamykloje. Kolegos girdintieji su manimi sveikinosi spausdami ranką, žodžiu tardami Labas. Vėliau išdrįsau kolegas pradėti mokyti pavienių gestų. Vietoj bežodžio rankos paspaudimo, vienam kolegai parodžiau gestą LABAS. Taigi, kai kitas sveikinosi tiesdamas ranką, mano paragintas, gestą LABAS išmokęs kolega, perspėjo, jog galima sveikintis ir gestu. Taigi, mano ceche dirbę 30 asmenų, tarp jų viršininkas bei meistras, su manimi sveikindavosi parodydami gestą LABAS. Dėl to tikrai džiaugiausi.
Po mokyklos baigimo pradėjau dirbti, tačiau manyje ruseno noras studijuoti universitete. Tais laikais universitetų nebuvo, buvo institutai ir vienas vienintelis Vilniaus universitetas, kitos aukštosios mokyklos buvo vadinamos institutais: technikos, sporto, aviacijos. Kadangi mane traukė sportas, aš norėjau studijuoti Kaune buvusiame Kūno kultūros institute. Savo idėja studijuoti pasidalinau su kitais kurčiaisiais. Keli iš jų taip pat norėjo mokytis ten. Tad apsitarę nuvykome į institutą. Jame dėl galimybių studijuoti mynėme skirtingų kabinetų slenksčius, bendravome su girdinčiaisiais susirašinėdami, be vertėjo, nes jų tais laikais tiesiog nebuvo. Instituto darbuotojai mus nužiūrinėjo abejodami, ar kurtieji pajėgūs studijuoti. Liepė pristatyti pažymą iš Švietimo ministerijos arba Lietuvos kurčiųjų draugijos. Kreipiausi į LKD, bet jie nesutiko išduoti rašto, man niekuo nepadėjo, siuntė į Švietimo ministeriją. Jaučiausi, tarytum atsitrenkęs į sieną, neturintis jokios išeities. Nuleidau rankas ir likau dirbti toje pačioje įmonėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LKD studijų klausimais ėmė talkinti kurtiesiems, kurtieji ėmė studijuoti. Man atrodo, kad kurtieji nemokėjo už studijas. Laikui bėgant tai keitėsi. Dabar ir kurtiesiems tenka mokėti už studijas aukštosiose mokyklose. Mane džiugina augantis kurčiųjų, baigusių universitetus, skaičius. Deja, aš pats universitete nesimokiau.
Neretai kombinato meistras sušaukdavo netikėtus susirinkimus. Tai būdavo prieš ir jau po Nepriklausomybės atgavimo. Visi susirenka į aptarimą, žinomą, paskutinę minutę vertėjo išsikviesti nebuvo įmanoma, tad dviese su kitu kurčiuoju kolega tiesiog stovėdavome, kol meistras išdėstydavo visa, ką planavęs. O susirinkimai nebūdavo trumpi, jis kalbėdavo ilgai. Po jų prieidavau prie kolegų, prašydavau parašyti apie ką buvo kalbama. Man pateikdavo tokią trumpą, glaustą informaciją. Šiais laikais meistras iš anksto informuoja gestų kalbos vertėjus, kad pavyzdžiui, 12 val. numatomas susirinkimas, ir jis atvyksta į susirinkimus. Taip daug geriau! Gauname pilną informaciją. Ko anksčiau tikrai nebuvo.
Dabar gyvenimas tikrai geresnis. Teikiamos gestų kalbos vertimo paslaugos, kitos paslaugos kurtiesiems, leidžiama literatūra apie gestų kalbą, skleidžiama informacija apie kurčiuosius. Anksčiau to nebuvo. Visa tai patyriau, nieko nepadarysi, buvo tokie laikai.
Laba diena, mano vardas Arūnas, o vardas gestas toks (parodo). Pamenu nemažai istorijų ir faktų, susijusių su gestų kalba.
Mokiausi dabartiniame Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Tais laikais negalėjome nevaržomai bendrauti gestų kalba. Už kalbėjimą gestų kalba netgi būdavome fiziškai baudžiami. Pamokose sėdėdavome puslankiu. Klausimai būdavo užduodami žodžiu, tad į juos atsakydavome taip pat balsu. Jokios komunikacijos gestų kalba pamokose nebuvo. Netgi per pertraukas koridoriuje buvo draudžiama kalbėtis gestais! Tarpusavyje kalbėdavomės gestų kalba paslapčia. Valgykloje šiek tiek vartodavome gestų kalbą, bet tik temoms, susijusiomis su maistu. Miegamuosiuose galėdavome atsipalaiduoti ir paplepėti gestais. Laikai pasikeitė ir draudimas kalbėti gestų kalba buvo panaikintas ir, man bebaigiant 12-tą klasę, gestų kalba kalbėdavomės gana laisvai. Ta laiko atkarpa, kuomet negalėjome to daryti, iš tiesų buvo klaiki.
Baigęs mokyklą įsidarbinau įmonėje ,,Vilniaus baldai‘‘. Susirasti darbą, pasinaudojusi pažintimis, padėjo mama. Kurtieji stebėjosi, kaip man tai pavyko, mat savarankiškai įsidarbinti buvo neįmanoma. Visiems kas nors padėdavo. Paprastai kurtieji, baigę mokyklą, amatą įgydavo profesinėje (,,Amatų‘‘) mokykloje. Įgiję išslavinimą buvo įdarbinami kurčiųjų kombinate. Nagingesni, auksarankiai kurtieji būdavo pastebimi dar profesinėje mokykloje ir su mokytojų pagalba buvo įdarbinami kitose įmonėse. Dabar viskas pasikeitę. Baigę mokyklą kurtieji nebėra priversti dirbti kurčiųjų kombinate ar gyventi bendrabutyje, jie patys gali rinktis, ką veikti gyvenime, gali įsigyti savo būstą. Viskas iš tiesų labai pasikeitę.
Kalbant apie gestų kalbos vertėjus, SSRS laikais niekas apie tokius nežinojo. ,,Kultūros namuose‘‘ buvo gestų kalbos vertėjas, tačiau jos pareigybė nebuvo taip įvardinta. Taip pat fabrikuose buvo paskirti vertėjai, kuriems atlyginimas buvo mokamas iš įmonės biudžeto. Įdomus faktas: kai dirbau ,,Vilniaus baldų‘‘ įmonėje, šalimais veikusioje Panevėžio įmonėje ,,Vinis‘‘, gaminusioje ekranus televizoriams, buvo gestų kalbos vertėjas. Per pertraukas pėdindavau ten, jeigu reikėdavo kam paskambinti, ar užsiregistruoti pas gydytoją. Šioje įmonėje buvo vertėjas todėl, kad joje dirbo daugiau kurčiųjų. Atlyginimą jam mokėjo pati įmonė. Dabar situacija visiškai kitokia.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aš vis dar dirbau baldų gamykloje. Kolegos girdintieji su manimi sveikinosi spausdami ranką, žodžiu tardami Labas. Vėliau išdrįsau kolegas pradėti mokyti pavienių gestų. Vietoj bežodžio rankos paspaudimo, vienam kolegai parodžiau gestą LABAS. Taigi, kai kitas sveikinosi tiesdamas ranką, mano paragintas, gestą LABAS išmokęs kolega, perspėjo, jog galima sveikintis ir gestu. Taigi, mano ceche dirbę 30 asmenų, tarp jų viršininkas bei meistras, su manimi sveikindavosi parodydami gestą LABAS. Dėl to tikrai džiaugiausi.
Po mokyklos baigimo pradėjau dirbti, tačiau manyje ruseno noras studijuoti universitete. Tais laikais universitetų nebuvo, buvo institutai ir vienas vienintelis Vilniaus universitetas, kitos aukštosios mokyklos buvo vadinamos institutais: technikos, sporto, aviacijos. Kadangi mane traukė sportas, aš norėjau studijuoti Kaune buvusiame Kūno kultūros institute. Savo idėja studijuoti pasidalinau su kitais kurčiaisiais. Keli iš jų taip pat norėjo mokytis ten. Tad apsitarę nuvykome į institutą. Jame dėl galimybių studijuoti mynėme skirtingų kabinetų slenksčius, bendravome su girdinčiaisiais susirašinėdami, be vertėjo, nes jų tais laikais tiesiog nebuvo. Instituto darbuotojai mus nužiūrinėjo abejodami, ar kurtieji pajėgūs studijuoti. Liepė pristatyti pažymą iš Švietimo ministerijos arba Lietuvos kurčiųjų draugijos. Kreipiausi į LKD, bet jie nesutiko išduoti rašto, man niekuo nepadėjo, siuntė į Švietimo ministeriją. Jaučiausi, tarytum atsitrenkęs į sieną, neturintis jokios išeities. Nuleidau rankas ir likau dirbti toje pačioje įmonėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LKD studijų klausimais ėmė talkinti kurtiesiems, kurtieji ėmė studijuoti. Man atrodo, kad kurtieji nemokėjo už studijas. Laikui bėgant tai keitėsi. Dabar ir kurtiesiems tenka mokėti už studijas aukštosiose mokyklose. Mane džiugina augantis kurčiųjų, baigusių universitetus, skaičius. Deja, aš pats universitete nesimokiau.
Neretai kombinato meistras sušaukdavo netikėtus susirinkimus. Tai būdavo prieš ir jau po Nepriklausomybės atgavimo. Visi susirenka į aptarimą, žinomą, paskutinę minutę vertėjo išsikviesti nebuvo įmanoma, tad dviese su kitu kurčiuoju kolega tiesiog stovėdavome, kol meistras išdėstydavo visa, ką planavęs. O susirinkimai nebūdavo trumpi, jis kalbėdavo ilgai. Po jų prieidavau prie kolegų, prašydavau parašyti apie ką buvo kalbama. Man pateikdavo tokią trumpą, glaustą informaciją. Šiais laikais meistras iš anksto informuoja gestų kalbos vertėjus, kad pavyzdžiui, 12 val. numatomas susirinkimas, ir jis atvyksta į susirinkimus. Taip daug geriau! Gauname pilną informaciją. Ko anksčiau tikrai nebuvo.
Dabar gyvenimas tikrai geresnis. Teikiamos gestų kalbos vertimo paslaugos, kitos paslaugos kurtiesiems, leidžiama literatūra apie gestų kalbą, skleidžiama informacija apie kurčiuosius. Anksčiau to nebuvo. Visa tai patyriau, nieko nepadarysi, buvo tokie laikai.
A dalis
Šiuo įrašu pristatomi reikšmingi pokyčiai kurčiųjų bendruomenei, kuriuos lėmė lietuvių gestų kalbos pripažinimas:
- Kurtiesiems užtikrinamas informacijos prieinamumas gestų kalba;
- Ugdymas kurčiųjų mokyklose vykdomas dvikalbiu metodu, mokiniai gali bendrauti gestų kalba;
- Įsteigtas gestotyros skyrius, kuriame organizuojami lietuvių gestų kalbos žodyno rengimo darbai;
- Pradėti rengti lietuvių gestų kalbos vertėjai;
- Lietuvių gestų kalbos institutas (buvęs VŠĮ ,,Surdologijos centras’’) kuria gestų kalbos mokymo medžiagas, skatina kalbos vartojimą, organizuoja mokymus ir t.t.
Šiuo įrašu pristatomi reikšmingi pokyčiai kurčiųjų bendruomenei, kuriuos lėmė lietuvių gestų kalbos pripažinimas:
- Kurtiesiems užtikrinamas informacijos prieinamumas gestų kalba;
- Ugdymas kurčiųjų mokyklose vykdomas dvikalbiu metodu, mokiniai gali bendrauti gestų kalba;
- Įsteigtas gestotyros skyrius, kuriame organizuojami lietuvių gestų kalbos žodyno rengimo darbai;
- Pradėti rengti lietuvių gestų kalbos vertėjai;
- Lietuvių gestų kalbos institutas (buvęs VŠĮ ,,Surdologijos centras’’) kuria gestų kalbos mokymo medžiagas, skatina kalbos vartojimą, organizuoja mokymus ir t.t.
A dalis
Po vaizdo įrašo peržiūros aptarkite svarbiausius aspektus. Tuomet peržvelgę pateiktą lentelę, ją aptarkite ir nusifilmuokite, nurodydami LGK pripažinimo svarbą, lygmenis, kuriuose po pripažinimo įvyko pokyčiai, asmenis, kurie prie to prisidėjo, įtakos dabarčiai veiksnius. Trūkstamą informaciją užpildykite vaizdo įrašais gestų kalba.
Po vaizdo įrašo peržiūros aptarkite svarbiausius aspektus. Tuomet peržvelgę pateiktą lentelę, ją aptarkite ir nusifilmuokite, nurodydami LGK pripažinimo svarbą, lygmenis, kuriuose po pripažinimo įvyko pokyčiai, asmenis, kurie prie to prisidėjo, įtakos dabarčiai veiksnius. Trūkstamą informaciją užpildykite vaizdo įrašais gestų kalba.
Laba diena, mano vardas Arūnas, o vardas gestas toks (parodo). Pamenu nemažai istorijų ir faktų, susijusių su gestų kalba.
Mokiausi dabartiniame Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Tais laikais negalėjome nevaržomai bendrauti gestų kalba. Už kalbėjimą gestų kalba netgi būdavome fiziškai baudžiami. Pamokose sėdėdavome puslankiu. Klausimai būdavo užduodami žodžiu, tad į juos atsakydavome taip pat balsu. Jokios komunikacijos gestų kalba pamokose nebuvo. Netgi per pertraukas koridoriuje buvo draudžiama kalbėtis gestais! Tarpusavyje kalbėdavomės gestų kalba paslapčia. Valgykloje šiek tiek vartodavome gestų kalbą, bet tik temoms, susijusiomis su maistu. Miegamuosiuose galėdavome atsipalaiduoti ir paplepėti gestais. Laikai pasikeitė ir draudimas kalbėti gestų kalba buvo panaikintas ir, man bebaigiant 12-tą klasę, gestų kalba kalbėdavomės gana laisvai. Ta laiko atkarpa, kuomet negalėjome to daryti, iš tiesų buvo klaiki.
Baigęs mokyklą įsidarbinau įmonėje ,,Vilniaus baldai‘‘. Susirasti darbą, pasinaudojusi pažintimis, padėjo mama. Kurtieji stebėjosi, kaip man tai pavyko, mat savarankiškai įsidarbinti buvo neįmanoma. Visiems kas nors padėdavo. Paprastai kurtieji, baigę mokyklą, amatą įgydavo profesinėje (,,Amatų‘‘) mokykloje. Įgiję išslavinimą buvo įdarbinami kurčiųjų kombinate. Nagingesni, auksarankiai kurtieji būdavo pastebimi dar profesinėje mokykloje ir su mokytojų pagalba buvo įdarbinami kitose įmonėse. Dabar viskas pasikeitę. Baigę mokyklą kurtieji nebėra priversti dirbti kurčiųjų kombinate ar gyventi bendrabutyje, jie patys gali rinktis, ką veikti gyvenime, gali įsigyti savo būstą. Viskas iš tiesų labai pasikeitę.
Kalbant apie gestų kalbos vertėjus, SSRS laikais niekas apie tokius nežinojo. ,,Kultūros namuose‘‘ buvo gestų kalbos vertėjas, tačiau jos pareigybė nebuvo taip įvardinta. Taip pat fabrikuose buvo paskirti vertėjai, kuriems atlyginimas buvo mokamas iš įmonės biudžeto. Įdomus faktas: kai dirbau ,,Vilniaus baldų‘‘ įmonėje, šalimais veikusioje Panevėžio įmonėje ,,Vinis‘‘, gaminusioje ekranus televizoriams, buvo gestų kalbos vertėjas. Per pertraukas pėdindavau ten, jeigu reikėdavo kam paskambinti, ar užsiregistruoti pas gydytoją. Šioje įmonėje buvo vertėjas todėl, kad joje dirbo daugiau kurčiųjų. Atlyginimą jam mokėjo pati įmonė. Dabar situacija visiškai kitokia.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aš vis dar dirbau baldų gamykloje. Kolegos girdintieji su manimi sveikinosi spausdami ranką, žodžiu tardami Labas. Vėliau išdrįsau kolegas pradėti mokyti pavienių gestų. Vietoj bežodžio rankos paspaudimo, vienam kolegai parodžiau gestą LABAS. Taigi, kai kitas sveikinosi tiesdamas ranką, mano paragintas, gestą LABAS išmokęs kolega, perspėjo, jog galima sveikintis ir gestu. Taigi, mano ceche dirbę 30 asmenų, tarp jų viršininkas bei meistras, su manimi sveikindavosi parodydami gestą LABAS. Dėl to tikrai džiaugiausi.
Po mokyklos baigimo pradėjau dirbti, tačiau manyje ruseno noras studijuoti universitete. Tais laikais universitetų nebuvo, buvo institutai ir vienas vienintelis Vilniaus universitetas, kitos aukštosios mokyklos buvo vadinamos institutais: technikos, sporto, aviacijos. Kadangi mane traukė sportas, aš norėjau studijuoti Kaune buvusiame Kūno kultūros institute. Savo idėja studijuoti pasidalinau su kitais kurčiaisiais. Keli iš jų taip pat norėjo mokytis ten. Tad apsitarę nuvykome į institutą. Jame dėl galimybių studijuoti mynėme skirtingų kabinetų slenksčius, bendravome su girdinčiaisiais susirašinėdami, be vertėjo, nes jų tais laikais tiesiog nebuvo. Instituto darbuotojai mus nužiūrinėjo abejodami, ar kurtieji pajėgūs studijuoti. Liepė pristatyti pažymą iš Švietimo ministerijos arba Lietuvos kurčiųjų draugijos. Kreipiausi į LKD, bet jie nesutiko išduoti rašto, man niekuo nepadėjo, siuntė į Švietimo ministeriją. Jaučiausi, tarytum atsitrenkęs į sieną, neturintis jokios išeities. Nuleidau rankas ir likau dirbti toje pačioje įmonėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LKD studijų klausimais ėmė talkinti kurtiesiems, kurtieji ėmė studijuoti. Man atrodo, kad kurtieji nemokėjo už studijas. Laikui bėgant tai keitėsi. Dabar ir kurtiesiems tenka mokėti už studijas aukštosiose mokyklose. Mane džiugina augantis kurčiųjų, baigusių universitetus, skaičius. Deja, aš pats universitete nesimokiau.
Neretai kombinato meistras sušaukdavo netikėtus susirinkimus. Tai būdavo prieš ir jau po Nepriklausomybės atgavimo. Visi susirenka į aptarimą, žinomą, paskutinę minutę vertėjo išsikviesti nebuvo įmanoma, tad dviese su kitu kurčiuoju kolega tiesiog stovėdavome, kol meistras išdėstydavo visa, ką planavęs. O susirinkimai nebūdavo trumpi, jis kalbėdavo ilgai. Po jų prieidavau prie kolegų, prašydavau parašyti apie ką buvo kalbama. Man pateikdavo tokią trumpą, glaustą informaciją. Šiais laikais meistras iš anksto informuoja gestų kalbos vertėjus, kad pavyzdžiui, 12 val. numatomas susirinkimas, ir jis atvyksta į susirinkimus. Taip daug geriau! Gauname pilną informaciją. Ko anksčiau tikrai nebuvo.
Dabar gyvenimas tikrai geresnis. Teikiamos gestų kalbos vertimo paslaugos, kitos paslaugos kurtiesiems, leidžiama literatūra apie gestų kalbą, skleidžiama informacija apie kurčiuosius. Anksčiau to nebuvo. Visa tai patyriau, nieko nepadarysi, buvo tokie laikai.
Šiuo įrašu pristatomi reikšmingi pokyčiai kurčiųjų bendruomenei, kuriuos lėmė lietuvių gestų kalbos pripažinimas:
- Kurtiesiems užtikrinamas informacijos prieinamumas gestų kalba;
- Ugdymas kurčiųjų mokyklose vykdomas dvikalbiu metodu, mokiniai gali bendrauti gestų kalba;
- Įsteigtas gestotyros skyrius, kuriame organizuojami lietuvių gestų kalbos žodyno rengimo darbai;
- Pradėti rengti lietuvių gestų kalbos vertėjai;
- Lietuvių gestų kalbos institutas (buvęs VŠĮ ,,Surdologijos centras’’) kuria gestų kalbos mokymo medžiagas, skatina kalbos vartojimą, organizuoja mokymus ir t.t.
Po vaizdo įrašo peržiūros aptarkite svarbiausius aspektus. Tuomet peržvelgę pateiktą lentelę, ją aptarkite ir nusifilmuokite, nurodydami LGK pripažinimo svarbą, lygmenis, kuriuose po pripažinimo įvyko pokyčiai, asmenis, kurie prie to prisidėjo, įtakos dabarčiai veiksnius. Trūkstamą informaciją užpildykite vaizdo įrašais gestų kalba.
Lentelė
|
1. LGK Lietuvoje valstybiniu lygmeniu nebuvo pripažinta iki _________ metų.1 |
3. Prie LGK pripažinimo valstybiniu lygmeniu prisidėjo _____________ _____________ (nurodykite asmenis, bendruomenes ir kt.). |
5. Gestų kalbos vertėjai pradėti rengti ________ metais. Vertėjų darbą trumpai apibūdinčiau taip: ___________________. |
7. Nors Surdologijos centras buvo įkurtas dar prieš LGK pripažinimą gimtąja kurčiųjų kalba, nuo 1995 m. jis ___________ ______________ (įvardykite esminį pokytį). Dabar centras pakeitė pavadinimą į LGKI. Jo veiklos: _____________ (nurodykite veiklas). |
9. Visos vaizdo įraše paminėtos įstaigos prisideda prie kurčiųjų bendruomenės kasdienybės: _____________ _____________ (nurodykite bent po vieną kiekvienos įstaigos rezultatą, ką jie daro, padarė). |
|
2. LGK buvo pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba _____________ (nurodykite tikslią datą). |
4. Pripažinus LGK kurčiųjų gimtąja kalba, įvyko daug pokyčių (nusakykite bendrus pokyčius): 1. ____________; 2. ____________; 3. ____________. |
6. Gestotyros skyriuje vykdoma ___________________(nurodykite svarbiausią šio skyriaus darbą). |
8. Pasirinkite vieną vaizdo įraše pristatytą įstaigą, kuri prisideda prie šviesesnės LGK ateities. Kokia šios įstaigos pagrindinė misija, tikslas? _____________ ______________________ (nurodykite tikslą / misiją, veiklą ar patikusią mintį). |
10. Mane labiausiai sudomino _____________ (nurodykite, kuri iš pristatytų įstaigų / profesijų jums artimiausia). Čia dirbdamas galėčiau _____________ _____________ (nurodykite, kuo galėtumėte prisidėti ir būti naudingi, ko norėtumėte išmokti ir kodėl). |
Lentelė
|
1. LGK Lietuvoje valstybiniu lygmeniu nebuvo pripažinta iki _________ metų.1 |
3. Prie LGK pripažinimo valstybiniu lygmeniu prisidėjo _____________ _____________ (nurodykite asmenis, bendruomenes ir kt.). |
5. Gestų kalbos vertėjai pradėti rengti ________ metais. Vertėjų darbą trumpai apibūdinčiau taip: ___________________. |
7. Nors Surdologijos centras buvo įkurtas dar prieš LGK pripažinimą gimtąja kurčiųjų kalba, nuo 1995 m. jis ___________ ______________ (įvardykite esminį pokytį). Dabar centras pakeitė pavadinimą į LGKI. Jo veiklos: _____________ (nurodykite veiklas). |
9. Visos vaizdo įraše paminėtos įstaigos prisideda prie kurčiųjų bendruomenės kasdienybės: _____________ _____________ (nurodykite bent po vieną kiekvienos įstaigos rezultatą, ką jie daro, padarė). |
|
2. LGK buvo pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba _____________ (nurodykite tikslią datą). |
4. Pripažinus LGK kurčiųjų gimtąja kalba, įvyko daug pokyčių (nusakykite bendrus pokyčius): 1. ____________; 2. ____________; 3. ____________. |
6. Gestotyros skyriuje vykdoma ___________________(nurodykite svarbiausią šio skyriaus darbą). |
8. Pasirinkite vieną vaizdo įraše pristatytą įstaigą, kuri prisideda prie šviesesnės LGK ateities. Kokia šios įstaigos pagrindinė misija, tikslas? _____________ ______________________ (nurodykite tikslą / misiją, veiklą ar patikusią mintį). |
10. Mane labiausiai sudomino _____________ (nurodykite, kuri iš pristatytų įstaigų / profesijų jums artimiausia). Čia dirbdamas galėčiau _____________ _____________ (nurodykite, kuo galėtumėte prisidėti ir būti naudingi, ko norėtumėte išmokti ir kodėl). |
