Mokiniai individualiai arba poromis išsirenka iš žurnalų, laikraščių ar televizijos transliuojamų žinių, laidų ir kt. vieną ar kelias (pasirinktinai) įsimintiniausias, į akį kritusias iliustracijas, kuriose užfiksuotas koks nors probleminis klausimas, sudėtinga situacija ir pan. (mokiniai gali išsirinkti tik vieną iliustraciją iš žurnalų, laikraščių ir sukurti situaciją patys; žiniose ar kitur matytą situaciją gali pakeisti, papildyti nauja informacija, pritaikydami situaciją mokyklai). Situaciją mokinys ar pora turi išvystyti, apgalvoti visas aplinkybes: kada situacija prasidėjo; dėl ko būtent kenčia vaikas ar paauglys; ką vaikas ar paauglys jaučia, patiria; kas nusakomoje situacijoje dar dalyvauja; kaip situacija gali blogėti ir kaip ji gali spręstis. Būtina nurodyti, kaip šią problemą galima išspręsti, kuris iš specialistų – mokyklos socialinis pedagogas ar mokyklos psichologas – gali padėti ir kaip konkrečiai. O gal situaciją gali išspręsti ir pats vaikas ar paauglys. Kodėl ir kaip? Ruošiantis pristatymui svarbu apgalvoti, ar prireiks ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, GK vertėjo, kad su anksčiau minėtais specialistais būtų įmanoma susikalbėti. Kokie sunkumai gali tykoti, kaip juos spręsti? Pristatymas gali vykti gyvai klasėje LGK arba nusifilmavus.

Visas aptartas situacijas mokiniai sudeda, sumaketuoja ir suklijuoja į vieną bendrą plakatą (jei kažkuriame pristatyme iliustracijos nebuvo, galima ją papildomai susirasti), nurodydami, kokia tai problema. Plakato centre pažymimi du mokyklos darbuotojai: psichologas ir socialinis pedagogas. Taip pat greta nurodomi jų kabinetų konkrečioje mokykloje numeriai. Kiekvieną aptartą probleminę situaciją (jau įvardytą) reikia nuvesti, sujungti su atitinkamu specialistu, kuris galėtų tai išspręsti. Jei situaciją spręstų abu asmenys, nuvesti ir ten, ir ten. Jei situacija išsprendžiama ir paties vaiko ar paauglio jėgomis, plakatą papildyti trečiu burbulu su paauglio iliustracija ir nuvesti prie jo. Plakatas gali likti klasėje arba būti mokyklos informaciniame stende.